kluikinėti

kluikinėti: kluikinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., kluĩkinėti, -ėja, -ėjo vaikštinėti be tikslo lyg pakluikusiam: Ko čia kluĩkinėji?! Imkis darbo! Tl. Ką jis dirbs – kluikinėja po laukus, ir tiek Jnš. Nekluikinė́k po sodną, bet surink obūlus Vkš. Kluĩkinėjau visą naktį po laukus ir nėko gero nesuradau Krtv. Ko tu kluikinė́ji galvą nuleidęs? Skr. Kluikinė́ja kai padūkęs J. Ir kluĩkinė[ja] po kaimą kai nevisprotis Stl. E, kai avis kluĩkinėja po jomarkus Škn. Vyriškiai teip kluĩkinėja, ant subinės rankas susidėję Škn.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

kluikinėjimas — sm. (1) → kluikinėti: Tas tavo kluikinėjimas tai nepaprastas: vieną dieną čia, kitą – kažin kur atsidursi Pš … Dictionary of the Lithuanian Language
kvaitinėti — kvaitinėti, ėja, ėjo intr. Sml vaikštinėti be tikslo, kluikinėti, žioplinėti: Kodėl tu taip kvaitinėji? Kp … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias